- apšukuoti
- 1 apšukúoti tr.
1. K, NdŽ, KŽ truputį pašukuoti, aplyginti (plaukus): Bobos ėmė Verikę ūdyti, kad savo jaunąjį parėdytų, skepetelį parištų, čiuprą apšukuotų Žem. Dabar apšukuosiu tave, kad gražiau atrodytum Mš. | refl.: Tik apsišukuõs, apsišukuõs – vis gražinas! Klt. Išsitrinkau galvą, apsišukavaũ ir atsiguliau Pc. ║ aplyginti, apgraibstyti: Tu apšukúok vežimą, o aš pagrebosiu Prn.
2. šukuojant visus apšvarinti, apvalyti: Utų kurkulėms, o nėr kas apšukúojąs vaikų Šts.
3. Str, Rud, Dbč, Btrm kiek apibraukti šepečiu (linų pluoštą): Apbraukiam, apšukúojam [linus] geležiniais šepečiais, po tam šeriniais Rod. Kap apšukúoja, tada ir verpia tuos linus Dg. | refl. tr.: Būdavo, iki Visų šventų apsišukúojam [linus] ir paverpiam Alv.
4. šukuojantis apkreikti (plaukais, gyviu): Neapšukúok kitų plaukais besišukuodamas Sl. Neapšukúok sriubos – kas paskiau bevalgis Pbr.
5. Sn, Jnš, Km šnek. apmušti, išperti: Jį turbūt kas gerai apšukãvo, kad net akys užtinę Dkš. Až liežiuvius kai apšukãvo per galvą, tai pames liežiuviaut Prng.
6. šnek. įveikti, nugalėti: Tu savo kaimyną apšukúosi Klp.
◊ liežiuviù apšukúoti apkalbėti: Visą apylinkę [plepė] liežiuviù apšukúoja Mžš.\ šukuoti; apšukuoti; atšukuoti; įšukuoti; iššukuoti; nušukuoti; pašukuoti; paršukuoti; peršukuoti; prašukuoti; prišukuoti; sušukuoti; užšukuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.